pirmadienis, kovo 05, 2012

Konkursas

Šiandiena iš savo užsienio partnerių gavome naują „Guns N' Roses“ Chinese Democracy albumą su visų grupės narių parašais (Axl Rose – vokalas, pianinas, Dizzy Reed – klavišiniai, pianinas, Robin Finck – gitara, Tommy Stinson – bosinė gitara, Chris Pitman – klavišiniai, efektai, programavimas, Brian Mantia – būgnai, Richart Fortus – rytm gitara). Ir šis albumas gali būti Jūsų!!! Reikia labai nedaug: tapti puslapio sekėju ir pasidalinti su draugais. Laimėtojas bus išsiaiškintas balandžio 1d. Nebus jokių burtų albumą laimės tik aktyviausias vartotojas (komentarų skaičius, ir pritrauktų draugų skaičius).SĖKMĖS!!!!!!!!!!!!

Lietuviškų dainų žodžiai

Žemiau pateiktame tinklalapyje galite rasti lietuviškų, rusiškų, angliškų dainų tekstų žodžius. Rasite tiek senų tiek naujų dainų tekstų žodžius. Tikimės, jog jums bus naudinga ir pravartu žinoti šį tinklalapį. Jei nuspresite surengti karaokės vakarą šis tinklalapis jums bus labai patogus ir pagelbės jums. Gero dainavimo !

Spauskite čia

VUKHF CHORAS "VENI GAUDERE" ĮVERTINTAS AUKSO DIPLOMU!

Sveikiname VUKHF kamerinį merginų chorą "Veni Gaudere" (Meno vadovė ir dirigentė Adelė Mikalkėnienė), kuris 2011 m. gegužės 20 d. vykusiame Tarptautiniame chorų konkurse "Kaunas Cantat 2011" pelnė aukso diplomą ( I-ją vietą).

ketvirtadienis, vasario 23, 2012

Ludwig Van Beethoven's Ninth Symphony

ŽMOGUS IR MUZIKA

Muzika – neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis, tai specifinis žmonių bendravimo būdas ir procesas. Muzikos svarba labai didelė ir įvairi. Muziką pagimdė žmogaus poreikis grožiui, meniniams pergyvenimams, noras gėrėtis ir džiaugtis. Tačiau muzika ne tik tenkina žmogaus poreikius, ji turi nepaprastai didelę reikšmę ir jo auklėjimui, estetinių pažiūrų, jausmų, meninio skonio ugdymui, dvasiniam turtinimui, asmenybės formavimuisi. Gera, tikrai meniška muzika taurina žmogų, ugdo jį morališkai, doroviškai, lavina vaizduotę, atmintį, moko dvasiškai susikaupti, įsigilinti į savo vidinį pasaulį, į gyvenimą žiūrėti kūrybiškai, gėrėtis ir džiaugtis, skatina būti geresniu. Muzika ne tik auklėja, bet ir lavina žmogų. Muzikavimas, kokia bebūtų jo forma, reikalauja tikslios reakcijos, mąstymo, judesių koordinacijos. Nėra nė vienos disciplinos, kuri taip idealiai tiksliai mokytų suvokti laiko trukmę, garsų aukštį, tūkstančius garsų spalvų, dinaminę jų įvairovę. Tai žmogų daro jautresnį, pastabesnį kasdieniniame gyvenime, moko susikaupti, įsiklausyti į subtiliausius gamtos ir gyvenimo reiškinius, nepraeiti abejingai pro mus supantį nepaprastai įvairų ir spalvingų garsų pasaulį. Pagaliau pats brangiausias žmogaus turtas yra balsas, o dainavimas ypač jį lavina, stiprina, ugdo gražią ir melodingą kasdieninę kalbą.

MUZIKOS ISTORIJOS RAIDA

Viduramžiais bažnyčiose naudota tik vokalinė muzika (grigališkosios giesmės), o instrumentinė muzika laikyta nešventa. XII a. Prancūzijoje pradėta kurti ir užrašinėti klasikinė polifoninė muzika. Jos pradininkais laikomi Leoninas, Perotinas ir Gijemas de Mišo.

Renesanso laikotarpiu (XV–XVII a.) klasikinė muzika (tiek bažnytinė, tiek pasaulietinė) išpopuliarėjo. Pradėtos statyti didelės katedros, iškilo kompozitorių poreikis jų chorams. Populiarios tapo dainos ir madrigalai, dažnai akompanuojami ir instrumentinės muzikos. Žymiausi renesanso atlikėjai yra Džiovanis da Palestrina, Orlandas di Lasas, Tomas Talis, Viljamas Berdas.

Klasikinės muzikos aukso amžius prasidėjo baroko laikotarpyje (XVII–XVIII a. vid.). Susiformavo orkestrai, sukurta opera. Greta bažnyčios, svarbiu klasikinės muzikos užsakovu tapo karaliai, didikai, dažnai turėdavę nuosavus orkestrus, mėgę prabangią, iškilmingą muziką. Barokui būdinga pompastika, rafinuotumas, didingumas. Žymiausi baroko atlikėjai yra Klaudijus Monteverdis, Henrikas Šiucas, Henris Perselis, Antonijus Vivaldis, Georgas Frydrichas Hendelis, Johanas Sebastianas Bachas, Domenik Skarlatis, Georgas Filipas Telemanas.

Klasicizmo laikotarpiu (XVIII a. vid. – XIX a. pr.) pradėtos groti simfonijos, susiformavo kamerinė muzika, populiarus tapo styginių kvartetas. Su klasicizmu baigėsi klasikinės muzikos aukso amžius. Žymiausi atlikėjai: Jozefas Haidnas, Volfgangas Amadėjus Mocartas ir Liudvikas van Bethovenas.

Nuo 1820 iki 1910 m. tęsėsi romantizmo muzikos laikotarpis. Jam būdingas didelis jausmingumas, sentimentalizmas, klasikinė muzika tapo labiau individuali, asmeniška. Susiformavo programinė muzika, kuria siekta atvaizduoti įvykius, istorijas, perteikti muziką kaip pasakojimą. Be to, romantizmo laikotarpiu smarkiai išaugo nacionalizmas, todėl kompozitoriai grojo savitą, tik tai šaliai, kultūrai būdingą muziką. Žymiausi romantizmo atstovai: Liudvikas van Bethovenas, Francas Šubertas, Hektoras Berliozas, Frederikas Šopenas, Robertas Šumanas, Feliksas Mendelsonas, Antonas Brukneris, Johanesas Bramsas, Piotras Čaikovskis, Edvardas Elgaras, Gustavas Maleris, Ričardas Štrausas.

XX a. prasidėjo moderniosios klasikinės muzikos laikotarpis. Jis pasižymi muzikiniais eksperimentais, stilių įvairove. Klasikinė muzika jungiama su džiazu, elektronika ir kita populiariąja muzika, kiti atlikėjai ja derina su folklorine muzika. Žymesni atstovai: Klodas Debiusi, Jonas Sibelijus, Morisas Ravelis, Arnoldas Šionbergas, Igoris Stravinskis, Bela Bartokas, Aronas Koplandas, Bendžaminas Britenas, Dmitrijus Šostakovičius, Leonardas Bernšteinas, Filipas Glasas, Dmitrijus Kabalevskis, Karlas Orfas ir kt.

MUZIKOS KLASIFIKACIJA

Skirstymas pagal žanrus padeda lengviau sekti istoriniais pėdsakais ar lengviau atrasti mėgiamus atlikėjus. Pagrindiniai muzikos ir dailės stiliai pagal epochas: